Kada reikia keisti seną danties plombą?

Danties plomba neturi nustatyto galiojimo termino, po kurio ją automatiškai reikėtų keisti. 

Vienos plombos tarnauja daugelį metų, kitos susidėvi anksčiau dėl didelio kramtymo krūvio, danties pažeidimo ar pakitimų ties plombos kraštais.

Odontologijos klinika plombos būklę gali įvertinti apžiūros metu ir nustatyti, ar ją galima palikti, pataisyti, ar jau reikalingas pakartotinis danties gydymas.

Sena plomba savaime nėra problema. Svarbiausia yra tai, ar ji išlieka sandari, neskyla, nesukelia diskomforto ir po ja neatsiranda naujas ėduonies pažeidimas.

Kiek metų gali tarnauti danties plomba?

Vieno tikslaus termino nėra. Plombos ilgaamžiškumui įtakos turi jos dydis, vieta burnoje, naudojama medžiaga, danties būklė ir žmogaus kramtymo įpročiai.

Maža plomba danties paviršiuje paprastai patiria mažesnį mechaninį krūvį nei didelė restauracija krūminiame dantyje. Jei žmogus griežia dantimis arba stipriai juos sukanda, restauracijoms tenkantis krūvis taip pat padidėja.

Todėl sprendimas keisti plombą turėtų būti priimamas pagal jos būklę, o ne vien pagal tai, kiek metų praėjo nuo gydymo.

Kaip suprasti, kad plomba galėjo būti pažeista?

Plombos pakitimai ne visada matomi pačiam žmogui. Tačiau yra simptomų, dėl kurių verta užsiregistruoti odontologo apžiūrai.

Dėmesio verta, jeigu:

• iškrito visa plomba arba jos dalis;
• jaučiamas aštrus plombos kraštas;
• dantis pradėjo reaguoti į šaltį ar karštį;
• atsirado skausmas kandant;
• tarp dantų pradėjo strigti maistas;
• dantis arba plomba įskilo;
• pasikeitė sukandimo pojūtis.

Vienas iš šių simptomų dar nepasako, koks gydymas bus reikalingas. Odontologas pirmiausia turi nustatyti jo priežastį.

Kodėl po sena plomba gali atsirasti ėduonis?

Plombuojant pašalinami pažeisti danties audiniai, o susidariusi ertmė atkuriama restauracine medžiaga. Tačiau likusi natūralaus danties dalis ir toliau gali būti pažeidžiama ėduonies.

Bėgant laikui ties plombos ir danties sandūra gali atsirasti pakitimų. Jei šioje vietoje kaupiasi apnašos ir sąlygos tampa palankios ėduoniui, gali formuotis naujas pažeidimas.

Tokį procesą žmogus ne visada pastebi anksti. Dėl to profilaktinės apžiūros svarbios net tada, kai senos plombos neskauda.

Ar patamsėjusi plomba būtinai turi būti keičiama?

Ne visada.

Plombos ar jos krašto spalvos pasikeitimas savaime dar nereiškia, kad po restauracija yra ėduonis. Kai kurios plombinės medžiagos laikui bėgant gali pakeisti spalvą, o ties jų paviršiumi gali kauptis pigmentai.

Odontologas vertina ne vien spalvą. Svarbu plombos sandarumas, kraštų būklė, aplink esančio danties audiniai ir paciento simptomai.

Todėl keisti funkcionuojančią plombą vien todėl, kad ji yra sena ar šiek tiek pakeitusi spalvą, nebūtinai tikslinga.

Kodėl gali skaudėti sukandus?

Skausmas kandant gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Kartais problema susijusi su pačia plomba, kartais – su danties įtrūkimu, gilesniu pažeidimu arba aplink šaknį esančiais audiniais.

Jeigu diskomfortas atsirado iš karto po plombavimo, viena iš galimų priežasčių gali būti per aukštas plombos paviršius. Tokiu atveju sukandimo jėga netolygiai tenka vienam dančiui.

Jeigu anksčiau problemų nekėlęs plombuotas dantis pradėjo skaudėti po kelių metų, reikėtų ieškoti naujai atsiradusios priežasties.

Kada pakanka plombą pataisyti?

Ne kiekvieną pažeistą restauraciją būtina visiškai pašalinti. Kai kuriais atvejais gali būti įmanoma sutvarkyti tik nedidelę plombos ar jos krašto dalį.

Toks sprendimas priklauso nuo to, kiek restauracijos liko nepažeista ir kokia yra po ja esančio danties būklė.

Jeigu pažeidimas didesnis, plomba nesandari arba po ja nustatomas ėduonis, gali būti tikslinga seną restauraciją pašalinti ir dantį plombuoti iš naujo.

Kada vien naujos plombos gali nebepakakti?

Didelė plomba reiškia, kad dalis natūralių danties audinių jau yra prarasta. Jei dantis dar kartą stipriai pažeidžiamas, likusių audinių gali nepakakti patikimai restauracijai vien plombine medžiaga.

Tokiais atvejais odontologas gali vertinti kitus danties atkūrimo būdus.

Dar kita situacija atsiranda tada, kai pažeidimas pasiekia danties pulpą. Tuomet prieš galutinį danties atkūrimą gali būti reikalingas šaknų kanalų gydymas.

Kodėl rentgeno nuotrauka kartais reikalinga ir plombuotam dančiui?

Odontologas gali apžiūrėti plombos paviršių ir jos kraštus, tačiau ne visi danties pakitimai matomi tiesiogiai.

Rentgeno tyrimas gali suteikti papildomos informacijos apie vietas tarp dantų, gilesnius kietųjų audinių pakitimus, šaknų būklę ar anksčiau atliktą kanalų gydymą.

Tai nereiškia, kad kiekvienai senai plombai būtina rentgeno nuotrauka. Tyrimo poreikis priklauso nuo simptomų, apžiūros ir konkrečios klinikinės situacijos.

Ar verta pakeisti visas senas plombas vienu metu?

Jeigu senos plombos yra sandarios ir dantys neturi kitų problemų, vien jų amžius nėra pakankama priežastis viską keisti.

Kiekvienas papildomas danties gydymas reiškia intervenciją į jo audinius. Todėl racionaliau vertinti kiekvieną restauraciją atskirai.

Vieną plombą gali reikėti pakeisti dabar, kitą tik stebėti, o dar viena gali sėkmingai tarnauti daugelį metų.

Profilaktinė apžiūra padeda problemą pastebėti anksčiau

Sena plomba dažnai pradeda kelti klausimų tik tada, kai atsiranda skausmas arba dalis jos nulūžta. Tačiau pokyčius galima pastebėti ir anksčiau.

Reguliarios odontologo apžiūros leidžia įvertinti plombų kraštus, dantų paviršius, dantenas ir bendrą burnos būklę. Pastebėjus nedidelį pakitimą gali būti galima išvengti didesnio danties audinių pažeidimo.

Todėl pagrindinis kriterijus nėra klausimas „kiek metų mano plombai?“. Svarbiau išsiaiškinti, ar plomba vis dar tinkamai atlieka savo funkciją ir ar po ja bei aplink ją dantis išlieka sveikas.